Japonija - Atostogos

2013 Gruodzio 4-11 JAPONIJA (Osaka ir Kioto)

Osakos ir Kioto 7 dienu pažinimas prasidėjo ryto skrydžiu iš Auksinio Kranto (Australija) į Osaka. Mažiau nei po 9'iu valandu skrydžio ir Japonija mus pasitiko šilta temperatūra 10 - 15C. Mano drauge Seiko su kūdikeliu Sanea mus pasitiko Kansai oro uoste. Po pusės valandos kelio automobiliu su klykiancia Sanea (dėdė  Andrew atrode piktas ;) ) atvažiavome i Seiko namus. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, ieinant i Japonijos namus yra nusiauti batus. Jei to nepadarysit - tikrai jums bus liepta nusiauti.

Suši traukinys

Suši
Mes palikome savo lagaminus ir išvykome į Suši Traukinio restorana vakarienei. Pasodino mus prie musu stalo. Mes labai išalkę ir tiesiog nenustygstam vietoj kaip norim to tikro japoniško sušio! Prie stalo pritaisytas karšto vandens kranas, kuris yra skirtas karštai žaliai arbatai pasidaryti. Mes, aišku, išbandėme šios žaliosios arbatos miltelių, sumaišeme jas su karštu vandeniu. Japonų žalioji arbata yra skirtingo skonio, daug kartesne nei paprasta žalia arbata. Ypač buvo sunkoka priprasti prie arbatos miltelių skonio. Kaip išsiaiškinome vėliau, žalioji arbata yra naudojama daugybėje patiekalų, ypač užkandžiuose, pyraguose ir kituose saldumynuose. Suši traukinys vaziuoja aplink visus stalus ir pamacius patinkanti suši, galima imti nuo traukinio ir valgyti. Jei yra kažkas, kas patinka iš meniu tai galima užsisakyti naudojant jutikliniais ekranais. Kai užsakomas maistas yra paruoštas jis atlekia daug greitesniu kitu traukiniu, kuris yra virš normalaus traukinuko. Atlekia ir pypsi, kol maista paiimi. Suši tuščias lėkštelės reikia laisvai istumti stalo gale esančia skylutę. Po penkių lekščių žaidimas yra žaidžiamas kompiuteriu. Ekrane kažką pašneka japoniškai, pažaidzia, parodo "Manga" komiksu heroju ir galiausiai iš aiškėja ar laimėjom ar ne. Mes laimėjome vieną kartą, toki maža žaislą. Suši čia daroma daugiausia 'atviri' tai yra nesuvynioti į jūros dumblius, kaip mes paprastai matome Australijoje. Dažniausiai lipnus ryžiai yra apačioje ir ant viršaus šviežios jūros gėrybes. Japonai megsta valgyti viska kas pagaminta iš šviežios žuvies ir kitų jūros gėrybių (tunas, lašiša, kalmarai, krevetės, ir tt). šviežias jūros gėrybes yra neapsakomai skanu valgyti. Kitas įdomus dalykas, kuri Andrew pastebejo, tai moneta valdomas alaus aparatas. Andrew buvo labai patenkintas! Įdedi monetą, pastatai alui bokala ir paspaudi mygtuką. Paprasta naudotis ir aisku sutaupomi pinigai, nes papildomos darbo jegos nereikia.  

  

Jasaka-Jinja šventovė

Tatami - tradiciniai čiužiniai
Pirmą naktį mes apsistojome Seiko močiutės namuose. Mes turėjome visą antrąjį namo auksta sau, su vonios kambariu ir virtuve. Mūsų paskirtas miegamasis buvo tik tuščias kambarys su sienine spinta. Viduryje kambario buvo patiesti du čiužiniai su apklotais ir pagalvėmis. Japonai dazniausiai miega ant grindų, ir kai čiužiniai yra nenaudojami, jie yra lengvai pašalinami is kambario. Taip sutaupoma vieta kambariuose, nes japonų namai yra labai mazi. Tad buvo įdomu išbandyti ši miegojimo tipa. Labai džiaugiausi kai supratau, kad grindys yra šildomos! Tad miegoti ten buvo tikras malonumas. Močiutė buvo labai maloni mums ir ryte atneše mums kavos.
 

Kioto Šventyklos ir Šventovės

Kartu su Seiko, Sanea ir mama Noriko keliavome į Kiota (maždaug valanda kelio automobiliu). Negalėjome matyti, kur Osaka baigiasi ir kur prasideda Kioto. Gyvenamieji rajonai ir pramonės fabrikai yra visur. Matosi nedideli kalnai tolumoje. Apsistojome su Andrew miesto centre - Ana Crowne Plaza Kiotas viešbutyje. Išėjome pamatyti mūsų pirmosios Japonijos šventovės - Heian Džingu. Mes sužinojome, kad tarp šventyklos ir šventovės skirtumas yra tai, kad šventykla yra budistų religijos, o šventovės - Šinto religijos ir jos turi oranzinius vartus.

šventovė - Heian Džingu

Prieš įeinant į šventovę reikia nusiplauti rankas ir burną. Tai karališka šventovė, kuri buvo pastatyta Japonijos imperatoriaus. Ji turi didelį sodą, kuris yra laikomas Heian eros stiliaus sodu. Gražus sodas turi keletą unikalių japonišku darbų: keleta tvenkinių, salelių, medžių, krūmu, paviljonu ir tilteliu.

šventovės sodai - Heian Džingu

Po pasivaiksciojimo šventovėje, nuėjome į tradicinį japonų restoraną papietauti. Mes turėjome sėdėti ant mažų kilimėlių ant grindų. Mums išrinko tradicine Bento dėžutė (Bento Box) su 17 mažais patiekalais ir miso sriuba. Tai priminė mūsų 12 lietuviškų Kūčių patiekalus. Kiekvienas patiekaliukas tik kasnio dydžio, tad maistu nepersivalgysi. Taciau skonių įvairove ir pateikimas buvo neapsakoma! Teko paklausti, ką mes valgome, nes ne viskas buvo aišku.

 

Japoniški valgiai.
Kairiajame kampe apačioje - Bento dėžutė

 

Kai sutemo patraukeme į budistų šventykla: Kiyomizu - dera. Dalis šventyklos yra itraukta i Senovės Kioto UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šventykla buvo įkurta 778 metais. Ji turi 15 pastatų, su vaizdu į miestą. Šventyklos ir medžiai gražiai apšviesti. Nors jau gruodžio mėnesis, bet vis dar rudeniskas oras ir klevų lapai buvo nusidaze raudonos, geltonos ir oranžinės spalvos. 

Kiyomizu-dera šventovė

Turgaus valgiai

Kitą dieną mes išėjome apžiūrėti daugiau Kioto. Pirmiausia nuvykome į turgų papusryčiauti. Ilgos turgaus gatvės buvo pilnos surmuliuojancių vietos gyventojų. Mes matėme keletą turistų, tačiau ne daug. Apskritai Japonijoje nematėme daug baltųjų žmonių. Todėl ne daug Japonu kalba gera anglų kalba. Buvo įdomu, kai ne viską supranti ir truputi pasiklysti. Mes ragavome viską iš eiles: jūros gėrybes, visokias skrudintas pupeles, sriubas ir baigiant mažais saldumynais. Kai kas buvo šiek tiek keistoka, pavyzdžiui keptos ungurio kepenys, bet skonis geras . Kioto garsėja marinatais. Jie marinuoja visokiausias daržoves. Labai skanu!

Fushimi Inari šventovė

Metro nuvykome į Fushimi Inari šventovę, kuri yra žinoma iš filmo ir knygos "Geišos Atsiminimai". Mes nesitikėjome, kad šventove uzims toki dideli plotą. Buvo turbūt tūkstančiai oranzinių vartų. Mes ėjom takais takeliais pro tuos vartus, kilom i kalną. Apie 2 valandas lipome! Nenorejome pasiduoti, nors jau kojos ir labai pavargo. Nebuvome pasiruošę šiam žygiui, atitinkamos avalynės neturėjom. Nuostabi šventovė, tačiau kojas skaudėjo visą savaitę!

Aplankėme kita šventykla - Sanjusangen-do. Mes galėjome tik fotografuoti iš išorės, nes viduje nebuvo leista. Deja, viduje yra geriausia dalis šventyklos. Ji liks mūsų atmintyje. Čia taip pat reikėjo nusiauti avalyne. Viduje yra 1001 skulptūros - budistų dievybes, Juichimen-senjusengen Kanzeon, kurie dažnai vadinami "Kannon". šventyklos salėje, vienas tūkstantis žmogaus dydžio Kannon skulptūrų kurios turi 11 galvu ir 40 ranku. Centre sėdi viena gigantiška Budos statula. 124 skulptūros buvo išdrožtos 12-ame amžiuje, kai šventykla buvo įkurta. Kitos 876 skulptūros buvo išdrožtos 13-ame amžiuje, kai šventykla buvo renovuota. Dar yra ir kitos 28-ios statulos priešais Kannon skulptūras, jos yra sergėtojos, kurios apsaugo Kannon. Skulptūru kilmė yra iš Indijos. Ši šventykla buvo pastatyta prieš 700 metų!

Geišos ir Maiko merginos 

Mergyte ir Geišos

Maiko (šokanti mergina) yra Geišos mokinė. Kioto yra žinomas Geišomis. Mums pasakė, kad galime naktį pastebėti jas vaikstancias senomis Kioto gatvėmis, kai jos baigia darbą. Tad nuvykome ten jau sutemus. Buvo malonu vaikščioti senamiestyje. Pastebėjome ir keletą Geišu. Jos buvo gražiai apsirengusios, tradiciniais kimono apdarais ir aukštais mediniais sandalais. Plaukai gražiai dekoruoti gėlėmis. 

 

"Šabu - Šabu"
Vakarienei nusprendėme išbandyti taip vadinama - "Šabu - Šabu" patiekala. Viduryje stalo yra viryklė, kur padeda karšta puodą pilną sultinio su gabalu rudadumblio. Padavėja atnešė plonais griežinėliais atpjautos mėsos ir smulkintas daržoves (šiitake & enokitake grybus, kopūstus, svogūnus, chrizantemu lapus), tofu, ilgu makaronu. Lėtai mes dejome viską iš eilės į puoda, kai isvire dazeme į ponzu padaža ir valgeme su ryžiais. Tai vadinama Šabu - Šabu nes mėsa, kai patenka į vandenį išleidžia tokį panašu garsą kaip, "Šabu - Šabu". Kadangi mes to garso nelabai girdėjome, tai mums padaveja tyliai sakė 'Šabu - Šabu", kai dėjo mėsyte į verdanti vandenį.

Nijo pilis

Paskutinės dienos rytą Kiote, mes pagaliau nuėjome į Nijo pilį, kuri yra kitoje kelio pusėje nuo mūsų viešbučio. Šiek tiek pilies istorijos papasakosiu. Ji buvo pradėta statyti 1603 valdant pirmam Tokugavos Siogūnui. Pabaigė statyti 1626 m kai jau valdė trečiasis Tokugavos Siogūnas. Nijo pilis yra viena iš geriausių Edo laikotarpio ir Monoyama kultūros pavyzdžių Japonijoje. Istabus pastatų dizainas, žymūs tapybos ir skulptūru dirbiniai, gražūs sodai su tvenkiniais, vyšnių ir slyvų paunksnės. 1867 pilis tapo imperijos nuosavybė, valdant penkioliktam Tokugavos Siogūnui. 1939 pilis buvo padovanota Kioto miestui. Itraukta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994 metais. Visa pilies teritorija apsupta išoriniu vandens grioviu. Honmaru rūmai taip pat atskirai apsupti grioviu. Pagrindinis pastatas, kuris yra vadinamas Ninomaru Palace užima apie 3300 kvadratinių metrų plotą. Ten yra 33 kambariai ir daugiau nei 800 tatamio kilimėliai (tradiciniai šiaudų kilimėliai naudojami japonų patalpose). Visi langelai yra dengti su baltu popieriumi. Aplink visus kambarius yra apsaugų koridoriai. Šio koridoriaus grindys padarytos specialiu būdu, visur kur pastatai koją - grindys girgžda. Tai apsaugo nuo plėšiku. Toks grindų padarymas, vadinamas netgi menu.

Nijo pilis

Korėjiečių barbekiu

Grįžome į Osaka su metro (1,5 valandos kelionė). Vakarienei Seiko su šeima nuvedė mus į Korėjiečių barbekiu. Tai yra labai populiarus Japonijoje. Įdomus būdas - patys turime išsikelti savo mėsą. Per vidurį stalo yra apvali šašlykinė su anglimis. Padedi mėsa ant groteliu ir prižiūri kol iškeps. Mėsa supjaustyta plonai, tad iškepa ganėtinai greitai. Seiko mama, mums pabandyti, užsakė specialų maistą - karvės visokius vidurius, žarnas. Kepeme kepeme viską, kad kuo daugiau apskrustų ir ne taip bjauriai atrodytų. Man patiko tik tais kepenys, nes žinau skonį. Kiti dalykai buvo kaip guminiai, nei sukramtyti neišėjo, na ir peilio neturėjau atpjauti mažam gabaliukui. Dar be to tie neaiškus dalykai truputi smirdejo ir aš jų nevalgiau. Normali mėsa buvo labai skani. Dar aišku man patinka korejietiskos raugintos daržoves vadinamos - kimchi, kurios buvo patiektos prie mėsos.

Osakos miestas
Kitą dieną metro nuvykome į Osaką miestą. Centrinė stotis buvo didžiulė! Požeminiai prekybos centrai ir daugybė skirtingų išėjimų į miestą. Galiausiai išlindome iš ten ir pamateme mūsų viešbutį - Intercontinental Osaka. Šis viešbutis buvo pastatytas tik prieš 6 mėnesius, taigi viskas yra visiškai nauja. Prabangu ir begalo gražu viduje. Viešbutyje buvo tradicinies japonų vonios, sauna ir pirtis. Ponios ir vyrai turi eiti atskirai, nes maudytis ten reikia nuogiems. Aš nežinojau to ir buvau su savo maudymosi kostiumeliu, gerai, kad tuo metu ten nieko nebuvo. Kai aš papasakojau Seiko, ji juokėsi su manimi.

Nepaminėjau dar, kad tualetai Japonijoje yra fantastiniai! Dauguma jų yra automatiniai ir žino, kada nuleisti arba atidaryti dangtį, kada nuleisti vandenį, paspaudus mygtukuką ir nuplauna jums užpakaliuką šiltu vandeniu. Noriu tokio tualeto!

Osaka. Kaireje - gamina 'Octopus Balls"

Mes daug Osakos net nematėme, tai yra didžiulis miestas. Seiko sakė, kad yra 2 miesto centrai. Mes kur buvome, tai buvo naujas centras. Gražiai išpuoštas Kalėdinėmis dekoracijomis. Seiko ir Janusz (sutuoktinis – lenkas) prisijungė prie mūsų vakarienei – japoniškų blynų. Blynai yra pikantiško skonio, ne saldus. Jie vadinami Okonomiyaki, reikšmė: jūsų mėgstamiausias idaras blyne. Tai gali būti: daržovės, jūros gėrybės, šoninė, makaronai... Maišo į tešlą viską kas pakliūva. Kai paruošta užpila japonisku majonezu ir kitu idomiu padažu. Dar užbarstoma džiovintos žuvies drožlėmis! Ir vėl, stalo viduryje yra viryklė – plokšcia skarda, kuri yra kaitinama, kai blynus atneša, kad jie išlaikytų šilumą. Valgoma su lazdelėmis. Tai buvo tikrai skanu! Aš pabandysiu padaryti tai namie!

Kalėdos Osakoje

Karaokė
Paskutine naktį, Seiko nusivedė mus į karaokė! Japoniška karaokės patirtis buvo įdomi! Jie labai mėgsta dainuoti! Yra karaokės klubai, kur yra daugybė kambarių. Taigi, ateina jie su grupele žmonių ir išsinuomoja kambarį valandai ar daugiau. Nereikia dainuoti prieš publiką. Galima užsisakyti gėrimus ar maisto. Daugiausia buvo Japoniško popso dainos, kurios mums pasirodė labai nuobodžios! Panašiai kaip Lietuvoje būtu „Pūko“ dainos grojamos per radiją. Mes sudainavome porą dainų anglų kalba, pakėlėme nuotaika visiems. Turbūt mes irgi jiems pasirodėme nuobodūs.

Rankų darbo peilių dirbtuvės
Paskutinį rytą Japonijoje Seiko mus nuvežė į peilių ir kardų dirbtuves. Keturios kartos jau dirba tose dirbtuvėse ir daro profesionalius virėjų peilius. Kardai gaminami tik pagal užsakymą, tai gali užtrukti apie 2 mėnesius, tad ir kaina užkelta nuo $10,000. Peiliai yra daug greitesni pagaminti ir kainuoja apie $100. Mes nusipirkome vieną peilį, kuris yra pagamintas iš pasaulyje geriausios geležies ir plieno, o rankena iš magnolijos medžio.

 

Saldumynai
Japonai tikrai moka padaryti nuostabių desertų, pyragų ir kitų skanių saldumynų. Tiek daug parduotuvių su gražiai supakuotomis dėžutėmis! Jei jie nėra supakuoti, tada, kai nusiperkate juos gražiai supakuos. Pakuotė ir gaminio parodymas yra jiems labai svarbus. Man tas tikrai labai patiko.

Šokančios krevetės
Paskutinę vakarienę Japonijoje mums šventiškai surenge Seiko mama. Ji nupirko jau pagamintus patiekalus (ryzinių ilgų makaronų tokia sriuba) – išsinešimui maisto namo. Taciau šie patiekalai buvo aukštos klasės/kokybės! Nepalyginsi su tais, kokius mes nusiperkame Australijoje. Labai šviežia.  Mama taip pat turėjo gavusi dovanų iš draugų - dėžutę dar gyvų krevečių. Krevetės supakuotos medienos skiedrose. Valgyti gyvas krevetes – tai tikras gardėsis japonams. Mama parodė kaip greitai ją nulupti ir iš karto valgyti. Jei greitai suvalgysi dar pasijaus burnoje kaip krevetė juda, todėl jos vadinamos šokančiomis krevetėmis.

 

Japonija paliko mums didelį įspudį ir negalime sulaukti, kada turėsime galimybę grįžti ten. Gal kitą kartą slidinėti? O gal pamatyti Tokijų ir Fudži kalną. Dar tiek daug gražių vietuvių, svajojame pamatyti.

Mėlynieji Kalnai

 

Blue Mountains - New South Wales

 

Parko dydis 2 482 km².

Parko plotas 268 987 hectarai

Pirmieji australijos aborigenai apsigyveno Mėlynuose Kalnuose, tačiau nėra nustatyta, kada tai įvyko.

 

 Kiekvienais metas sis parkas yra aplankomas 3 milijonais turistu. Neabejotinai tai pats populiariausias Naujojo Velso parkas. Parko ribos siekia grazius miestelius: Katoomba, Leura ir Blackheath; kuriuose turistai gali atsipusti nuostabiose kavinėse.

Populiariamas šio parko ne vien delto, kad galima pasigrozėti nuostabiais vaizdais, bet dar ir todėl, kad labai greita ir patogu atvykti is Sidnejaus. Tik dvi valandos kelio mašina is miesto.

Ne visi leidžiasi į gilius slėnius, arba eina per nuostabias uolų viršūnes. Daugeliui, Mėlynųjų kalnų apsilankymo didziausias akcentas yra grozėtis vaizdais iš stebėtojų apžvalgos aikštelių. Cia galima žavėtis dailiomis, smiltainio atodangomis ir giliais miškingais slėniais. Net 140km pėsčiųjų takelių kuriuos galima pasirinkti vaikšcioti pagal savo fitneso galimybes. Tai rojus gamtos mylėtojams!

Ekskursijos yra geras būdas atskleisti unikalų kraštovaizdį ir kultūros paveldą šioje vietovėje. Nacionaliniame parke yra daug rengiamų ivairių ekskursijų: jodinėjimas arkliais; pasivažinėjimas kalnų dviračiais; plaukimas su baidarėmis; pasivaiksciojimai krumynuose, kaip australai sako - bushwalks; nakties zygiai su prožektoriais, kultūriniai pokalbiai su aborigenų ekskursijos vadovais arba reindzeriais, keturių varomų ratų (4WD) pasivažinėjimas ir kiti žygiai.

 

Mes tiesiog praleidome antra Kaledų diena vaikšciodami įzymiose vietose. Oras buvo puikus tam, ryte šiek tiek šaltoka, taciau greit saule įkaitino ir vidurdieni jau buvo 30 laipsnių. Apvaikšciojome kalnų viršunes iš vienos pusės, paskui kėlėmės 384 metrus, 270 metrų auksšyje su keltuku į kita puse, tai buvo įdomu. Pasijutome lyg lengvai pluduriuotume virš kalnų ir slėnių. Keltuvas turi ir stiklinį dugna, tad matėsi kalnų gilybė ir is virsaus. Dar leidomės ir traukinuku zemyn į miškų giluma, buvo šiek tiek baisoka, nes labai statu atrodė. Na kur neatrodys statu, juk tai 310 metrų nuolydis 52 laipsnių kampu. šis geležinkelio nuolydis yra staciausias pasaulyje. Nusileidus galima iškarto aptikti australijos istorijos - pirmujų naujukurių pėdsakų. Cia kalnu apacioje, 1879 metais buvo įkurta anglies kasykla ir toj pacioj stacioj vietoj traukinuku anglį keldavo į viršu. Apacioje, slenyje padaryti apie 2,4 km vaikšciojimo takai virš zemės. Cia tikrai jautiesi lyg vaikšciotumei Jurasic parke. Dideli dideli medziai, storos ir ilgos lijanos, dinozauriški paparciai, viskas atrodo padidinta. Nenuostabu, kad kapitonas Kukas atkeliaves cia 1770-1813 metais negalėjo prasibrauti per šiuos kalnus ir manė, kad jie yra nepraeinami.

Galite daugiau pažiureti cia: http://www.scenicworld.com.au/

  

 

 

Nardymas Tulamben Balis

„U.S.A.T Liberty” tai 120 metru ilgio Amerikos krovininio laivo nuolaužos,kurios guli 90 laipsnių kampu. Sios liekanos guli cia nuo antropasaulinio karo. „U.S.A.T Liberty“ plauke is Australijos i Filipinus, kai 1942sausio 11 Japonu povandeninis laivas paleido torpedas ir nuskandino si laivaprie Balio salos krantu. Stebuklingai niekas nenukentėjo,tačiau laivas pasisuko skesdamas nenaudingu korpusu. Amerikoskarinio jūrų laivyno planas buvo vilkti laivą iSingaraja uostą (į šiaurę nuoBalio), taciau tai nepavyko, nes uostasbuvo visiškai okupuotas. Tad laivasbuvo sąmoningai įstrigdintas Tulamben uolų paplūdimyje, kur jokrovinai buvo visiskai iškrauti.

1963 metais Mount Agung (vulkanas prie Tulamben) prasiveržė ir lavos srautas prispaudė laivą atgalį jūrą, kur jisšiuo metu guli 3-29metrų gylyje. Nuotada, koralai padenge laivo nuolaužas,ir paverte jį naujais namais žuvims, koralams ir bestuburiams. Reguliariai aplink nuolaužaspastebimi: Bump-head parrotfish, napoleon wrasse, barracuda, schools oftrevally, bream, fusilier and anthias.

Tai yra mano megstamiausia vieta nardymui. Sios nuolaužos yraabsoliutus povandeninis stebuklas jūrų gyvenime.Aplink nuolaužas dažnai tavezuvys seka. Ju tiek daug, kad tik spek zvalgytis!

Nuolaužos yra tiesiog gyvos gyvenimu; spalvingi koralai, kempinės, tūkstančiai bestuburių ir Gorgoniaventiliatoriai yra tiesiog nepakartojamogrozio. Labiausiai patiko stebeti sodinius ungurius ("Garden eels").Ju ten tukstanciai juros smelyje gyvena ir supuojasi nuo bangu judejimo. Istoli matau visus islindusius, o kai pradedi arciau plaukti, visi isleto sulendai smeli. Nerealus gyviai!

Labai patiko, kad nereikejo kazkur plaukti su laivu, kad galetum nardyti.Atsibosta tas laivo supimas. Taciau buvo ilga 3val kelione masina is Kutos iTulamben. Nuo kranto i jura ibridome ir sios nuolauzos tiesiog ten, netnereikia toli ir plaukti. Viena laivo puse negiliai, tad puiku tiems kas tikpradeda nardyma. Mano tete ‚pasnorkeliavo‘ ten, na mama vandens nemyli, tad tikant kranto megavosi karsta Balio saulute. Tikrai rekomenduotina vieta nardymuisu bet kokia patirtimi. Kita laivo puse daug giliau - apie 30metru. Sroviudideliu nera. Nardymas tarp nuolauzu idomus, nes galima tarp jas praplaukti irpamatyti dar visokiausiu skirtingu zuvu ir koralu ant laivo sienu. Radome irlaivo vaira, pamatysit nuotraukoj.

Rami jura, o povandeniu tiek daug gyvybes!

Garden Eels

 

School of Fish

 

Lion Fish